Ar kadastriniai matavimai reikalingi, norint gauti statybos leidimą?
Kadastriniai matavimai ir
leidimas statybai
Norint gauti leidimą statybą, kadastriniai žemės sklypo matavimai yra būtini. Statybos leidimui gauti reikalinga tiek kadastro duomenų byla, tiek ir kiti dokumentai – nuosavybės dokumentas, bendraturčių sutikimas ir pan. Statybos leidimas yra išduodamas neterminuotam laikotarpiui.
Siekiant kuo sklandesnio proceso, rekomenduojama kadastrinius žemės sklypo matavimus užsakyti kuo anksčiau, kadangi be jų statybos leidimas nebus suteiktas. Kadastriniai žemės sklypo matavimai yra reikalingi tikslioms sklypo riboms, kitiems techniniams matmenims nustatyti – tik juos atlikus gali būti parengtas tikslus projektas, kuris toliau gali būti derinamas siekiant gauti statybos leidimą.
„Geoline“ – tai ilgametę patirtį sukaupusi profesionalų komanda, atliekanti kadastrinius (geodezinius) matavimus visoje Lietuvoje. Norite pasikonsultuoti dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų? Kreipkitės į mus el. paštu, telefonu ar užpildydami užklausos formą ir mielai Jums padėsime.
Kada reikalingas statybos leidimas?
Kadastriniai (geodeziniai) matavimai yra būtini, norint gauti leidimą statybai. Tačiau pravartu žinoti, kad ne visuomet statybos leidimas yra būtinas. Ar leidimas statybai yra reikalingas priklauso nuo statinio kategorijos. Šie skirstomi į: nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius.
Nesudėtingiesiems statiniams statybos leidimas reikalingas ne visada – tai priklauso nuo teritorijos, kurioje jis yra statomas ir nuo paties planuojamo statyti statinio parametrų. Šie statiniai yra skirstomi į dvi kategorijas (I ir II), o pagrindiniai jų bruožai – tai paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 metro, visų aukštų, priestatų ir kt. plotų suma ne didesnė nei 80 kvadratinių metrų ir pan. Visi nesudėtingųjų statinių parametrai yra nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelėje.
Kaip ir minėta, ar šios kategorijos statiniui yra reikalingas statybos leidimas, priklauso ir nuo teritorijos, kurioje jis planuojamas statyti. Pavyzdžiui, I grupės nesudėtingajam statiniui statybos leidimas nėra privalomas, jei žemės sklypas, kuriame jis statomas, nepatenka į kultūros paveldo apsaugos teritoriją ar apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją ir t. t. – visi atvejai yra numatyti minėtame statybos techniniame reglamente.
II grupės nesudėtingojo statinio statybai statybos leidimas nėra privalomas, jei žemės sklypas, kuriame planuojamas statyti toks statinys, nepatenka į, pavyzdžiui, miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, apsaugos zoną ar kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio rezervato, parko, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną ir t. t.
Kalbant apie neypatinguosius ir ypatinguosius statinius – šių kategorijų planuojamiems statyti statiniams statybos leidimas yra privalomas visada. Ypatingieji statiniai – tai daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės ir t. t. Neypatingieji – tai statiniai, nepriskiriami prieš tai minėtoms kategorijoms; dažniausiai tai – namai, kurių plotas viršija 80 kvadratinių metrų.